KAZLŲ RŪDOS PEDAGOGINĖ PSICHOLOGINĖ TARNYBA

Tarnybos veiklos sritis – pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai.

STRESAS PRIEŠ EGZAMINUS

Psichologo patarimai dvyliktokams: kaip suvaldyti stresą prieš egzaminus

ir pasiruošti jiems kuo geriau

Nerimauti prieš egzaminus yra normalu
Tikriausiai mažai yra žmonių, kurie neišgyventų nerimo, susijusio su artėjančiais baigiamaisiais mokyklos egzaminais. Tos baimės gali būti įvairios: ar spėsiu pasiruošti, ar pavyks išlaikyti egzaminą, ar išlaikysiu jį taip gerai, kaip norėčiau, ir pagaliau, ar mano rezultatai nesutrukdys įstoti į išsvajotą specialybę?
Nerimauti dėl nežinomybės yra normalu; tačiau vieni jaučia lengvą diskomfortą, o kiti puola į paniką. Dažnam ne visai aišku, kas bus per egzaminą, kokie bus pateikti klausimai (galbūt nežinosiu atsakymų?) ir, kas ypač aktualu šiemet COVID-19 apimtoje Lietuvoje besimokantiems moksleiviams, kaip vyks patys egzaminai ir ar pavyks jiems tinkamai pasiruošti nuotoliniu būdu. Nerimą didina ir tai, kad egzaminus dažnas abiturientas suvokia kaip labai svarbią gyvenimo situaciją, kuri gali turėti rimtų pasekmių būsimam gyvenimui. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip suvaldyti stresą ir pasiruošti egzaminams kuo geriau.

Nežinomybės baimės įveikimas ir mokymuisi palankios aplinkos sukūrimas
Pirmiausia pakalbėsime apie tai, kaip sumažinti nežinomybę ir netikrumą dėl egzaminų. Kuo daugiau surinkite informacijos apie egzaminų reikalavimus, temas, turinį, organizavimo tvarka; tai jus nuramins.
Pasirūpinkite savo mokymosi aplinka – ji turėtų būti rami, patraukli mokymuisi ir tvarkinga, be pašalinių dirgiklių. Jei tokios aplinkos namuose neturite, gal jums tiks biblioteka? Pastebėta, kad neretai abiturientų tėvai patys stipriai nerimauja ar turi pernelyg aukštų lūkesčių savo vaikų atžvilgiu. Jei taip yra ir pas jus, pasikalbėkite su šeimos nariais, kad tuo metu, kai jūs ruošiatės, nerodytų jums savo neigiamų emocijų ar netikėjimo jūsų sėkme ir būtų supratingi. Jums reikia padrąsinimo, palaikymo ir ramybės. Jei įtampa jus pernelyg vargina, visada galite pasikalbėti su tais, kuo pasitikite, ar ieškoti psichologinės pagalbos.

Sėkmės raktas – tvarka, dienos režimas ir darbo bei poilsio pusiausvyra
Kelkitės pakankamai anksti, laikykitės dienotvarkės – skirkite konkretų laiką darbui, pertraukoms, valgymui, laisvalaikiui. Nenaktinėkite – būtinai turite išsimiegoti, ribokite informacinių technologijų naudojimą. Sveikai maitinkitės, sportuokite, būkite lauke, pasiklausykite mėgstamos muzikos, pasigaminkite ką nors skanaus, pažaiskite stalo žaidimą, palepinkite save geru filmu. Bendraukite su draugais ir artimais žmonėmis, dalinkitės su jais džiaugsmais ir rūpesčiais, kalbėkitės ne vien apie egzaminus – turite prasiblaškyti. Jei bendrauti neįmanoma gyvai, bandykite bent elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau mokslai, o ne laisvalaikis turėtų būti jūsų prioritetas.

Laiko planavimo reikšmė ir kiti pasirengimo egzaminams ypatumai
Besiruošiant egzaminams, svarbu planuoti savo laiką, atsižvelgiant į savo galimybes ir ankstesnę mokymosi patirtį (apmąstykite, kokios jūsų dabartinės dalyko žinios ir kokiu tempu įsisavinate naują informaciją). Verta numatyti artimus ir tolimus tikslus, suplanuoti mokymąsi taip, kad tikrai nepasiliktumėte visko paskutinei minutei (net jei manote, kad esate gabus), taigi, reikėtų numatyti mokymosi pradžios laiką ir laikytis mokymosi plano. Įvertinkite, kokias turite žinių spragas ir atraskite būdus joms užpildyti (kas tie žmonės, į kuriuos galiu kreiptis pagalbos: tėvai, mokytojai, draugai?). Jei ko nors nesuprantate, neatidėliokite ir išsiaiškinkite kuo skubiau. Atraskite sau efektyviausią mokymosi būdą, o gal jau turite tokį, kuris pasiteisino anksčiau; darykite trumpas pertraukėles – tausokite save, bet nelepinkite jas pratęsdami. Geriausia, kad pertraukėlių trukmė būtų fiksuota.
Išskirkite prioritetus – svarbiems egzaminams skirkite daugiau laiko pasiruošti. Jūsų mokymosi procesas turėtų būti struktūrizuotas ir tvarkingas: naudokitės pagalbinėmis priemonėmis, konspektais (juose galite sužymėti, kas yra iš tiesų svarbu), planais. Pakankamai laiko skirkite ne vien išmokimui, bet ir medžiagos kartojimui, nes išmokta informacija turi būti gerai įtvirtinta jūsų ilgalaikėje atmintyje.

Išlikite pozityvūs bei tikroviškai vertinkite savo galimybes
Galvodami apie artėjančius išbandymus išlikite optimistai, bet kartu ir realistai. Išlaikyti egzaminus kuo geriau – dažno abituriento noras ir siekis. Todėl jūsų tikslas – pasiruošti egzaminams taip gerai, kaip galite, bet pagal savo realias galimybes – juk visi mes skiriamės savo gebėjimais, atminties produktyvumu, darbo tempo greičiu. Jeigu mokslo svarba buvo suvokta tik dvyliktos klasės pabaigoje, tikėtina, kad nepavyks užsipildyti visų ankstesnių spragų. Taigi lūkesčiai sau turėtų būti realistiški. Žinoma, turėtume drąsinti save, kad aš pajėgsiu, aš išlaikysiu, aš sugebėsiu, nes tikrai stengiausi ir daug ką išmokau.

Liko visai nedaug… Patarimai, kaip elgtis prieš pat egzaminą ar egzamino dieną
Dabar šiek tiek apie tai, kaip vertėtų elgtis prieš pat egzaminą ir egzamino dieną. Patariama vengti mokytis paskutiniu momentu, geriau pailsėkite ir nusiteikite. Paskutinę naktį gerai išsimiegokite, pavalgykite pusryčius, laiku išeikite iš namų. Abiturientams dažnai prieš pat egzaminą gali atrodyti, kad jie išmoko nepakankamai. Dažnas prieš egzaminus išgyvena tokius jausmus, kaip nusivylimas, bejėgiškumas ir baimė. Bet jums reikia susikaupti ir nusiraminti. Todėl atsisėdę į egzamino laikymo vietą, apsidairykite, gerai patyrinėkite aplinką, pabandykite giliai pakvėpuoti, lėtai paskaičiuokite iki 100. Neigiamoms mintims galima tiesiog griežtai liepti liautis (mintyse įsakyti joms sustoti). Dabar jūs jau pasiruošę pradėti! Neretai moksleiviai skuba ir neperskaito užduoties atidžiai ir iki galo. Nepadarykite šitos klaidos.

Gyvenimas tęsiasi bet kuriuo atveju
Vis dėlto neverta egzaminų suvokti kaip lemiamo dalyko, kuris nesėkmės atveju gali sužlugdyti visą gyvenimą. Gyvenimas nuostabus tuo, kad jis tęsiasi net ir ko nors neišlaikius ar neįstojus ten, kur norėtųsi: todėl gal verta tikėti, kad pasiseks, bet slapčia numatyti atsarginį planą? Jei neišlaikysiu ar išlaikysiu nepakankamai gerai, kad įstočiau į nemokamą vietą, ką veiksiu tada? Kokių turite tikslų ir ambicijų? Gal stosiu į mokamą vietą, gal savanoriausiu ir keliausiu po pasaulį (tarkim, pagal Erasmus + programą: kada gi keliauti, jei ne jaunystėje), gal tarnausiu kariuomenėje ir „užsidirbsiu“ papildomų balų kitų metų stojimui, o gal įgysiu darbo patirties? Šitaip galvodami, šiek tiek sumažinsite situacijos svarbą ir nusiraminsite. Be to, egzaminus visada galima perlaikyti kitais metais… Jei jūsų sprendimas bus bandyti dar kartą, gerai permąstykite, kas nepasisekė, ir pasistenkite iš to pasimokyti.
Taigi, egzaminai – labai svarbu, bet net jų neišlaikius, gyvenimas nesustoja ir dovanoja mums daug išskirtinių galimybių, kaip sakoma, atveria langą, kai užsitrenkia durys. Sunkus laikas yra egzaminų rezultatų laukimas, kai kankina daug abejonių. Sveikiname, jei pavyko! Visgi, jei sužinoję savo rezultatus, jausite liūdesį, pasimetimą ar nusivylimą savimi, būtinai ieškokite pagalbos, pasidalinkite, pasikalbėkite apie savo jausmus. Aplink tikrai yra žmonių, kurie pasiruošę jus išklausyti ir jums padėti.

Psichologė Julija Dekaminavičienė

Versija neįgaliems
Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti