Yra žinoma, kad beveik bilijonas pasaulio vaikų kasmet patiria smurtą. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2018 m. veiklos ataskaita, 2018 m. Lietuvoje galimai smurtą patyrė 4448 vaikai, iš kurių 3343 (73 proc.) galimai smurtą patyrė
artimoje aplinkoje. Kai kalbame apie oficialiais statistikos duomenimis pagrįstą smurto prieš vaikus mastą, svarbu suprasti, jog dažnai tai yra tik ledkalnio viršūnė. Apie daugybę smurto prieš vaikus, ypač ikimokyklinio amžiaus, atvejų niekada nesužinome. Tokio amžiaus vaikai yra labai pažeidžiami ir turi, palyginus, labai ribotas galimybes pranešti apie patiriamą smurtą: jie yra absoliučiai priklausomi nuo suaugusiųjų ir dažnai net nesupranta, kad tam tikras kitų žmonių elgesys yra smurtas. Be to, šis amžiaus tarpsnis pasižymi dideliu jautrumu įvairiems aplinkos veiksniams, todėl patiriamas smurtas gali itin sutrikdyti vaiko raidą.
Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, bet kokios formos smurtas prieš vaikus gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes. Smurtą patyrę vaikai susiduria su didesne depresijos, nerimo, valgymo sutrikimų, elgesio problemų, savižudybių ir savižalos rizika ateityje. Maždaug ketvirčiui vaikų, patyrusių smurtą, pasireiškia potrauminio streso sutrikimas. Smurtas taip pat gali sutrikdyti vaiko kognityvinę, socialinę ir emocinę raidą.
Būtent dėl to mes privalome padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume vaikus nuo smurto. Remiantis tyrimų duomenimis, efektyviausias būdas apsaugoti vaikus nuo smurto – taikyti ankstyvą pirminę prevenciją. Smurto prieš vaikus prevencija – priemonės, kuriomis
siekiama apsaugoti vaikus nuo smurto, ypatingą dėmesį skiriant apsauginių veiksnių stiprinimui, pavyzdžiui, vaikų gebėjimui atpažinti galimą pavojų.
Atsižvelgiant į galimas smurto pasekmes vaikams bei smurto prevencijos svarbą ankstyvojoje vaikystėje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu Nacionalinė švietimo agentūra parengė smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonę (toliau – prevencinė
priemonė). Šią prevencinę priemonę gali taikyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, dirbantys su 4–6 metų vaikais:
