Stresas vaikų gyvenime: priežastys, pasekmės ir įveikos galimybės

Dauguma psichikos sveikatos specialistų prognozuoja, kad COVID-19 ligos pandemija ir su tuo susiję karantino apribojimai ateityje gali turėti rimtų pasekmių vaikų psichikos sveikatai.

Kodėl vaikai patiria stresą?

Šiuo nelengvu laikotarpiu su stresu susiduria tiek tėvai, tiek jų vaikai. Vaikų gyvenime atsirado naujos nerimą keliančios aplinkybės, kurių anksčiau nebuvo ir prie kurių reikia išmokti prisitaikyti: materialiniai suvaržymai dėl tėvų nedarbo ar pablogėjusios šeimos finansinės padėties, atsiribojimas nuo bendraamžių ir socialinė izoliacija, veiklos ir laisvalaikio apribojimai, naujos neįprastos taisyklės ir suvaržymai, dienotvarkės ir nusistovėjusio ritmo pokyčiai, nuotolinio mokymosi iššūkiai, nežinomybė ir netikrumas dėl ateities, nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos.

Bet, nepaisant COVID-19 pandemijos, gyvenimas tęsiasi, ir vaiko emocinę pusiausvyrą taip pat gali sutrikdyti kitokios situacijos:

• Tėvų skyrybos;
• Artimo žmogaus ar mylimo gyvūnėlio netektis;
• Tėvų ignoravimas ir nepriežiūra;
• Skurdas šeimoje;
• Perdėti tėvų reikalavimai ir priekaištai;
• Smurtas šeimoje (fizinis, psichologinis ar seksualinis);
• Brolio ar sesers gimimas;
• Persikraustymas į naują vietą;
• Bendraamžių patyčios ar baimė būti išjuoktam, nepriimtam;
• Baimė būti atskirtam nuo tėvų ar adaptacijos naujame kolektyve sunkumai;
• Dideli mokymosi krūviai;
• Pasirengimas egzaminams ir jų baimė;
• Priklausomybė nuo agresyvių kompiuterinių žaidimų;
• Sunkios ligos ar traumos.

     Kaip suprasti, kad vaikas išgyvena stresą?

Svarbiausi rodikliai: žinoma, kad vaikas susidūrė su sudėtingomis, emociškai reikšmingomis aplinkybėmis, ir kad pasikeitė vaiko elgesys, lyginant su tuo, koks jis buvo anksčiau. Žinoma, kad ne visi vaikai skausmingai reaguoja į stresą. Dalis vaikų pasižymi didesniu emociniu stabilumu ir yra gana atsparūs, net ir trikdančiomis aplinkybėmis jie išlieka gana geros nuotaikos, veiklūs ir optimistiški.

Bet pagalbos reikia tiems, kurie yra labiau pažeidžiami. Pastebėta, kad stresinėmis aplinkybėmis skirtingų lyčių atstovai kiek skirtingai reaguoja: mergaitės labiau linkusios į depresiją, o berniukai – į agresiją. Stresą išgyventi gali visi, nes sukrečiantys įvykiai gali aplankyti tiek mažus vaikus, tiek paauglius.

Labai svarbu laiku atpažinti streso simptomus ir laiku suteikti pagalbą. Ši užduotis tenka suaugusiems, nes kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau jam aiškiai išsakyti, ką jis dabar išgyvena ir nuo ko kenčia. Požymiai, kurie liudija apie vaikų patiriamą stresą:

• Dažna nuotaikų kaita arba prislėgta nuotaika;
• Agresija;
• Miego sutrikimai;
• Enurezė (šlapimo nelaikymas);
• Vaikiškesnis elgesys (pavyzdžiui, pradeda čiulpti pirštą, nori būti maitinamas tėvų);
• Dažni galvos ir pilvo skausmai, kitoks fizinis diskomfortas;
• Dėmesio koncentracijos pablogėjimas ir mokymosi sunkumų atsiradimas;
• Uždarumas;
• Naktiniai košmarai ir fobijos;
• Polinkis viską kontroliuoti;
• Iššūkius keliančių situacijų vengimas.

      Ilgalaikio streso pasekmės tolesniam gyvenimui

Vaikas, išgyvenantis stresą, tampa  jautresnis ir sunkiau susitvarko su kitais kasdienio gyvenimo iššūkiais. Pavyzdžiui, tėvų skyrybas patiriantis vaikas gali labai jautriai reaguoti į kitame pasaulio krašte vykstančias katastrofas ar į nepažįstamojo žmogaus asmenines nelaimes.

Yra duomenų, kad ilgalaikis stresas 4 kartus didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taipogi jis gali sukelti chroninių ligų pasunkėjimą ar dažnesnį sergamumą, greitą nuovargį.

Ilgalaikis stresas vaikystėje gali tapti vėlesnių psichinių susirgimų ar psichologinių problemų priežastimi, nes nemažai suaugusiųjų sutrikimų susiję su vaikystės baimėmis arba emociškai traumuojančiomis patirtimis. Kasdieniame gyvenime žmonės, kurių funkcionavimas kadaise buvo paveiktas ilgalaikio streso, gali stokoti ambicijų ir veiklumo, jiems gali būti sunkiau prisitaikyti visuomenėje.

    Kaip padėti vaikui susidoroti su stresu?

Laikotarpiu, kai pasaulis išgyvena COVID-19 pandemiją, suaugusysis turėtų apie tai kalbėtis su vaiku atsižvelgdamas į jo amžių ir supratimo lygį. Nereikėtų slėpti nuo vaiko tiesos, bet informacija vaikui turėtų būti pateikiama saikingai, ribotai, išryškinant pozityvius momentus ir suteikiant viltį. Vaikai turėtų žinoti, kas tai per liga, kaip ir kodėl reikia nuo jos saugotis, bet reikėtų juos nuraminti, kad jie (arba jų artimi žmonės – jei taip yra) nepriklauso rizikos grupei, apsaugos priemonės sumažina užsikrėtimo tikimybę, dauguma susirgusių žmonių pasveiksta ir viso pasaulio mokslininkai sunkiai dirba, kad būtų išrasti vaistai ir skiepai.

Patartina kontroliuoti informacijos, kurią gauna vaikas, srautą. Neigiamos informacijos apie pasaulio įvykius vaikas turėtų gauti ribotai ir saikingai, tai turėtų būti tiksli moksliškai patvirtinta informacija. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau jį reikėtų saugoti nuo informacinės taršos.

Nesvarbu, dėl kokios priežasties vaikas patiria stresą, bet visuomet labai svarbu, kad jis namuose jaustųsi ramus ir saugus. Reikalinga pastovi dienotvarkė, tinkamas laiko planavimas, ribotas technologijų naudojimas kontroliuojant jų turinį (patartina vengti agresyvių kompiuterinių žaidimų ir filmukų; reikėtų vaiką saugoti nuo elektroninių patyčių internete), poilsis, tinkamas miego režimas, grynas oras, judėjimas, sveika mityba. Suaugusiems patartina peržiūrėti savo vaiko užimtumą (ar vaikas ne per daug apkrautas būreliais ir papildomais darbais, ar turi laiko pailsėti ir tiesiog nieko neveikti?) bei savo reikalavimus vaikui, ar jie adekvatūs ir atitinkantys vaiko norus bei galimybes.

Labai svarbu, kad vaikai toliau bendrautų su savo mokytojais, giminaičiais ir bendraamžiais (žinoma, tokiais būdais, kurie tuo metu yra saugūs). Bendravimo poreikis – vienas svarbiausių žmogaus poreikių, todėl labai svarbu, kad jis būtų patenkintas.

Tėvai patys gali nerimauti ir jausti emocinę įtampą, bet labai svarbu savo susirūpinimo neperduoti vaikams. Suaugusieji tarpusavio nesutarimus turėtų spręsti ne prie vaiko. Spręsdami savo santykių sunkumus ar kitokias (darbines, finansines, santykių ar emocines) problemas, jie turėtų parodyti vaikui, kad, net kai situacija yra komplikuota, visada galima rasti priimtiną sprendimą. Reikėtų vaikams formuoti pozityvų ir optimistišką požiūrį, kad visi sunkumai įveikiami ir praeina.

Labai svarbu, kad vaiko gyvenime būtų svarbus ir artimas suaugęs žmogus, su kuriuo vaikas galėtų būti atviras ir kuriam galėtų išpasakoti savo jausmus, pasidalinti mintimis. Suaugęs, kuris leistų vaikui išreikšti tokias emocijas, kokios jos bebūtų; su kuriuo vaikas galėtų būti savimi. Svarbu nuoširdus domėjimasis vaiku ir jo palaikymas, pasitikėjimo savimi stiprinimas, padrąsinimas, dėmesio vaikui skyrimas ir laisvalaikis su vaiku. Šilta namų atmosfera – geriausias vaistas nuo streso.

Papildomai kartu su tėvais galima išmokti naujų efektyvių atsipalaidavimo būdų. Vieniems gali padėti ramios muzikos klausymas, piešimas ar atsipalaidavimo bei kvėpavimo pratimai, kitiems – pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu ar kitokia aktyvi veikla.

Kartais kovojant su stresu gali prireikti ir psichologinės pagalbos. Šaunu, jei esate sąmoningi ir pasirenkate aktyviai spręsti savo problemas, o ne laukiate, kol jos stebuklingai praeis. Žemiau pateiksime keletą numerių, kuriais drąsiai galite kreiptis. Konsultacijos yra visiems prieinamos ir nemokamos.

• Vaikų linija (psichologinė pagalba vaikams: kasdien nuo 11 iki 23 val.).

Tel. 116111

 

• Jaunimo linija (psichologinė pagalba jaunimui: kasdien visą parą).

Tel. 880028888

Kazlų Rūdos savivaldybėje galima kreiptis pagalbos ir į savo mokyklos ar darželio psichologą, jei tokio specialisto mokykloje ar darželyje nėra – į Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologus arba į psichikos sveikatos specialistus (psichologą arba psichiatrą) Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre ar V. Kazlienės šeimos klinikos „Jūsų sveikata“ „Medgintro“ psichikos sveikatos centre.

 

Literatūros šaltiniai:

1.      Parengtas planas, kaip sušvelninti koronaviruso įtaką psichikos sveikatai.Vilnius: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2020  [žiūrėta 2020 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/parengtas-planas-kaip-susvelninti-koronaviruso-itaka-psichikos-sveikatai?fbclid=IwAR3sZ2clYAjZrha-N8NaokXZUWTCen4F_daztH7tbP1kPk8IV2f6ZqP-HdE>

2.      Tavoraitė, A. Streso rykštė plaka bet kokio amžiaus vaikus. Vilnius: Lsveikata, 2016 [žiūrėta 2020 m. gegužės 24 d.]. Prieiga per internetą:<https://lsveikata.lt/sveika-seima/streso-rykste-plaka-bet-kokio-amziaus-vaikus-5810?fbclid=IwAR2xW0lU98racmeAmWg1Sgpk0iVkuNxpKJjW8g1rQ5YGDtvRMjKar8iLEZQ>

3.      Lansbergienė, A. Vaikai ir stresas.  Straipsnis iš žurnalo „Mažylis“. Vilnius: Vaikystės sodas [žiūrėta 2020 m. gegužės 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vaikystes-sodas.lt/Austejos-blogas/vaikai-ir-stresas/34?fbclid=IwAR0vzkq3ux-XRmm8rhOi0_WSLRpT0Fe0C9Z3wN5v_hWqKHLwjSlRa0xRlbI>

4.      Стресс у ребенка. Москва: Policent.  [žiūrėta 2020 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: <https://polycent.ru/blog/stress-u-rebenka/?fbclid=IwAR0ZuQZgSO-x9pGU7D3INEQkBSAlA4lk6eFkadg8fBNg5V8P5olZjHBpCD8>

Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Julija Dekaminavičienė